- paklėtė
- paklė́tė sf. (1) Gl, paklė̃tė (2) NdŽ, pãklėtė (1) Slnt žr. paklėtis: 1. Višta palindo paklė́tėn ir sudėjo kiaušinį Ds. Aždaryk vištas paklė́tėj, kad nesudribtų Ds. Sulindo šunys po paklė́tės nuo vagies J. Šuo palindo po paklėtės Gr. Iš pãklėtės ugnis išrietėjo Šts. 2. NdŽ Per visą lietų po paklė̃tės stovėjau Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.